Du pasaulio rekordai per vieną vakarą: Dos Santos ir Russell perrašė lengvosios atletikos istoriją Ciuriche

2026 m. rugpjūčio 27 d. „Weltklasse Zürich“ varžybose įvyko vienas ryškiausių metų lengvosios atletikos vakarų – per mažiau nei 40 minučių Letzigrundo stadione buvo pagerinti du barjerinio bėgimo pasaulio rekordai. Pirmiausia brazilas Alisonas dos Santosas 400 m barjerinį bėgimą įveikė per 45,80 sek. ir 0,14 sek. pagerino Karsteno Warholmo rekordą – 45,94 sek., pasiektą 2021 m. Tokijo olimpinių žaidynių finale. Netrukus amerikietė Masai Russell 100 m barjerinį bėgimą laimėjo per 12,09 sek. ir pagerino ketverius metus Tobi Amusan priklausiusį 12,12 sek. pasaulio rekordą. Šio vakaro reikšmę didino ne vien du nauji skaičiai rezultatų lentelėje: abu rekordai buvo pasiekti tiesiogiai lenktyniaujant su ankstesniais jų savininkais, o abu bėgimai vyko paskutiniame reguliariojo sezono „Wanda Diamond League“ etape prieš finalą Briuselyje. 25 000 žiūrovų akivaizdoje Ciuricho varžybos iš aukšto lygio sezono pabaigos renginio virto vakaru, iš karto pakeitusiu lengvosios atletikos rekordų knygas.

Alisonas dos Santosas perima iš Karsteno Warholmo 400 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordą

Dos Santosas į Ciurichą atvyko jau parodęs, kad išskirtinis rezultatas yra labai arti. 2022 m. pasaulio čempionas visą 2026 m. „Diamond League“ sezoną buvo vienas pagrindinių vyrų 400 m barjerinio bėgimo lyderių ir tais metais laimėjo visus tiesioginius susitikimus su Warholmu. Likus keturioms dienoms iki Ciuricho, rugpjūčio 23 d. Silezijos etape Chožuve, brazilas pagerino savo sezono rezultatą iki 46,43 sek. Tuo metu tai buvo geriausias 2026 m. rezultatas pasaulyje ir vos mažiau nei puse sekundės lėtesnis už Warholmo 45,94 sek. pasaulio rekordą. Ankstesni rezultatai taip pat rodė ne vienkartinį formos piką, o stabilų aukščiausią lygį: jis buvo laimėjęs Siamene per 46,72 sek., Stokholme per 47,11 sek. ir Osle per 46,89 sek. Todėl stodamas prie starto Letzigrunde Dos Santosas siekė ne tik dar vienos „Diamond League“ pergalės – jo forma jau leido rimtai galvoti apie pasaulio rekordą.

Pats bėgimas greitai parodė, kad tai nebus įprasta taktinė kova. Maždaug distancijos viduryje Dos Santosas jau buvo panaikinęs starto pozicijų skirtumą Warholmo atžvilgiu, ir tai vizualiai rodė išskirtinį brazilo greitį. Jis išlaikė pranašumą paskutiniame posūkyje ir, svarbiausia, neprarado ritmo įveikdamas devintą bei dešimtą barjerus, kai nuovargis dažniausiai tampa lemiamas. Finišo liniją jis kirto po 45,80 sek. Warholmas taip pat parodė elitinio lygio rezultatą ir finišavo antras per 46,69 sek., tačiau skirtumas finiše tik dar labiau išryškino nugalėtojo pasirodymo mastą. Dos Santosas pasaulio rekordą pagerino 0,14 sek. – tai reikšmingas pokytis rungtyje, kurioje geriausi pasaulio sportininkai tarpusavyje dažnai skiriasi tik šimtosiomis sekundės dalimis. Šis rezultatas taip pat tapo „Diamond League“ rekordu, Ciuricho varžybų rekordu ir geriausiu 2026 m. rezultatu pasaulyje.

Palyginimas su ankstesniu rekordu dar geriau parodo šio pasiekimo istorinę reikšmę. 2021 m. rugpjūčio 3 d. Tokijuje Warholmo pasiektas 45,94 sek. rezultatas buvo vienas ryškiausių šiuolaikinės lengvosios atletikos bėgimų, o tame pačiame olimpiniame finale Rai Benjaminas finišavo per 46,17 sek. Vėliau, 2022 m. pasaulio čempionate Oregone, Dos Santosas tapo čempionu rezultatu 46,29 sek., kuris ketverius metus išliko jo asmeniniu rekordu. Todėl Ciuriche jis smarkiai pakėlė net savo paties elitinį standartą – pasaulio čempionatą laimėjusį asmeninį rekordą pagerino 0,49 sek. Tai taip pat pakeitė jo vietą rungties istorijoje: iš vieno pagrindinių Warholmo rekordo persekiotojų jis tapo atletu, kurio rezultatą dabar bandys pasiekti visi būsimi 400 m barjerinio bėgimo lyderiai. Būdamas 26 metų ir jau ne vieną sezoną priklausydamas pasaulio elitui, Dos Santosas rekordą pasiekė ne kaip netikėtas sensacijos autorius, o kaip patyręs čempionas, surengęs geriausią savo karjeros bėgimą.

Kodėl 45,80 sek. rezultatas keičia jėgų santykį vyrų 400 m barjeriniame bėgime

Didžiąją 2020-ųjų pradžios dalį vyrų 400 m barjerinio bėgimo raidą lėmė Warholmo, Benjamino ir Dos Santoso konkurencija. Warholmui priklausė pasaulio rekordas ir olimpinio čempiono titulas, Benjaminas ne kartą bėgo laikus, kurie ankstesniais laikotarpiais būtų tapę pasaulio rekordais, o Dos Santosas 2022 m. tapo pasaulio čempionu ir išsiskyrė stabiliais rezultatais „Diamond League“ varžybose. Ciuriche pasiektas 45,80 sek. rezultatas pakeičia šios konkurencijos centrą. Warholmas tebėra vienas geriausių sportininkų šios rungties istorijoje, o Benjaminas ir toliau išlieka rimta grėsme svarbiausiuose čempionatuose, tačiau greičiausias rezultatas istorijoje dabar priklauso Dos Santosui. Tai svarbu todėl, kad pasaulio rekordas nėra tiesiog dar viena pergalė – jis nustato naują ribą, pagal kurią bus vertinami visi būsimi svarbiausi bėgimai.

Svarbus ir pats kelias iki 45,80 sek. rezultato. 2026 m. Dos Santosas nesirėmė vienu neįprastai greitu startu. Jo sezoną sudarė nuosekli pergalių seka: 46,72 sek. Siamene, 47,11 sek. Stokholme, 46,89 sek. Osle ir galiausiai 46,43 sek. Silezijoje prieš proveržį Ciuriche. Tokia rezultatų seka parodė, kad jis gali dažnai startuoti, nuolat įveikti pagrindinius varžovus ir vis tiek pasiekti dar aukštesnį lygį rugpjūčio pabaigoje. Per keturias dienas nuo 46,43 iki 45,80 sek. padarytas šuolis buvo įspūdingas, tačiau jis rėmėsi sezonu, kuriame Dos Santoso dominavimas jau buvo aiškiai matomas. Letzigrunde jis sujungė maksimalų greitį su gebėjimu išlaikyti kontrolę prie paskutinių barjerų – būtent ten šioje rungtyje dažnai sprendžiama pergalė.

Kitas jo startas patvirtino, kad Ciuricho rekordas neišsekino likusios sezono dalies. Rugsėjo 5 d. Briuselyje vykusiame „Diamond League“ finale Dos Santosas vėl laimėjo – 46,70 sek. rezultatu pagerino varžybų rekordą ir iškovojo trečiąjį „Diamond League“ čempiono titulą po ankstesnių pergalių 2022 ir 2024 m. Praėjus vos pusantros savaitės po 45,80 sek. rezultato, jis vis dar sugebėjo nubėgti vieną greičiausių laikų šios rungties istorijoje. 2026 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, jis taip pat buvo patvirtintas tarp pirmojo „World Athletics Ultimate Championship“ Budapešte, vyksiančio rugsėjo 11–13 d., dalyvių. Į šias varžybas jis atvyksta kaip 2026 m. pasaulio reitingo lyderis. Ciurichas jam atnešė pasaulio rekordą, o Briuselis parodė, kad iškart po jo sportininko varžybinė forma išliko aukščiausio lygio.

Masai Russell pagerina Tobi Amusan 100 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordą

Nepraėjus nė 40 minučių po Dos Santoso rekordo, Masai Russell padarė tą patį moterų sprinto su barjerais rungtyje. Dabartinė olimpinė čempionė 100 m barjerinį bėgimą laimėjo per 12,09 sek., esant 0,0 m/s vėjui, todėl rezultatas buvo pasiektas visiškai neutraliomis sąlygomis, be palankaus nugaros vėjo. Ji 0,03 sek. pagerino Tobi Amusan 12,12 sek. pasaulio rekordą, nustatytą 2022 m. pasaulio čempionate Oregone. Russell taip pat dviem dešimtosiomis pagerino Amusan priklausiusį Ciuricho varžybų rekordą – 12,29 sek. Rungties svarbą dar labiau padidino tai, kad pati ankstesnė pasaulio rekordininkė bėgo toje pačioje finalo sudėtyje: Amusan finišavo antra ir pasiekė geriausią sezono rezultatą – 12,23 sek., o Europos čempionė Nadine Visser buvo trečia su 12,34 sek.

Russell rezultatas 12,09 sek. neatsirado netikėtai. Gegužės 23 d. Siamene ji buvo nubėgusi 12,14 sek., pučiant +0,5 m/s vėjui, ir tik dviem šimtosiomis nepasiekė tuometinio Amusan pasaulio rekordo. Tuo metu tai buvo antras greičiausias rezultatas istorijoje, o Russell kartu pagerino savo pačios JAV rekordą bei nustatė „Diamond League“ rekordą. Vasarą ji ir toliau laimėjo – tarp svarbiausių rezultatų buvo 12,20 sek. Monake ir 12,27 sek. Lozanoje – todėl į Ciurichą atvyko turėdama ilgą nepralaimėtų startų savo pagrindinėje rungtyje seriją. Oficialioje Ciuricho varžybų ataskaitoje pasaulio rekordą atnešusi pergalė buvo įvardyta kaip jos 12-oji iš eilės pergalė 100 m barjeriniame bėgime. Sportininkei, kuri 2025 m. pasaulio čempionate Tokijuje liko ketvirta, 2026 m. sezonas tapo aiškiu sugrįžimu į patį aukščiausią lygį, o ne vienkartine reakcija į vieną nuviliantį čempionato rezultatą.

0,03 sek. skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau 100 m barjeriniame bėgime jis yra reikšmingas. Visa rungtis trunka vos kiek daugiau nei 12 sekundžių, o dešimt barjerų beveik nepalieka vietos klaidingam žingsniui, nepatogiam barjero įveikimui ar prarastam ritmui tarp kliūčių. Todėl Russell pasirodymas išsiskyrė ne tik greičiu, bet ir preciziška kontrole. Nebuvo palankaus vėjo, kuris apsunkintų palyginimą su Amusan rekordu, o pati ankstesnė rekordininkė bėgo tame pačiame finale. Kai Russell kirto finišo liniją ir rezultatų ekrane pasirodė 12,09 sek., antrasis to vakaro pasaulio rekordas tapo faktu. Ciuriche per vieną vakarą dviejose skirtingose barjerinio bėgimo rungtyse buvo pagerinti pasaulio rekordai, o žiūrovai vos spėjo suvokti pirmojo pasiekimo mastą.

Nuo 12,14 sek. Siamene iki 12,09 sek. Ciuriche

Penkiomis šimtosiomis pagerėjęs Russell rezultatas nuo gegužės mėnesio 12,14 sek. iki rugpjūčio 12,09 sek. aiškiai parodo, kaip arti pasaulio ribos ji buvo dar prieš Ciurichą. Siamo varžybos jau parodė, kad 12,12 sek. rekordas nėra nepasiekiamas: Russell tuo metu parodė antrą greičiausią rezultatą istorijoje ir įveikė Amusan, kuri finišavo antra per 12,28 sek. Po to sekė ne desperatiškas mėginimas siekti rekordo kiekviename starte, o nuosekli pergalių serija skirtingomis sąlygomis ir įvairiuose stadionuose. Iki rugpjūčio pabaigos jos sukauptas varžybinis ritmas ir pasitikėjimas buvo akivaizdūs. Tai buvo pirmasis Russell startas Letzigrundo stadione, tačiau ji sugebėjo įveikti stiprią varžovių grupę su Amusan ir Visser neturėdama jokios ankstesnės varžybinės patirties šioje trasoje.

Russell rekordas taip pat pakeitė artimiausią moterų sprinto su barjerais tikslą. Iki Ciuricho 12,12 sek. buvo riba, išlikusi nuo Amusan pusfinalio 2022 m. pasaulio čempionate. Russell nubėgus 12,09 sek., natūraliai sustiprėjo klausimas, ar moteriai kada nors pavyks legaliomis vėjo sąlygomis įveikti distanciją greičiau nei per 12 sekundžių. Pati Russell apie tokią galimybę pradėjo kalbėti beveik iš karto po rekordo. Vis dėlto tai tebėra labai didelis žingsnis: atimti dar dešimtąją sekundės dalį iš rungties, kurioje pasaulio elitas jau veikia ties žmogaus galimybių riba, gerokai sunkiau, nei gali pasirodyti. Nepaisant to, 12,09 sek. priartino anksčiau labai tolimai atrodžiusią 12 sekundžių ribą ir suteikė dabartinei sportininkių kartai naują orientyrą.

Kaip ir Dos Santosas, Russell po pasaulio rekordo išlaikė puikią formą Briuselyje. Rugsėjo 5 d. „Diamond League“ finale ji laimėjo per 12,20 sek., pučiant +1,0 m/s vėjui, pagerino varžybų rekordą ir pirmą kartą karjeroje iškovojo „Diamond League“ čempionės titulą. Devynne Charlton finišavo antra ir pasiekė Bahamų rekordą – 12,33 sek., todėl Russell ir po Ciuricho turėjo kovoti su stiprėjančiomis varžovėmis, o ne tiesiog simboliškai užbaigti sezoną kaip pasaulio rekordininkė. Į Budapeštą ji vyksta būdama pasaulio rekordininke, olimpine čempione, „Diamond League“ čempione ir 2026 m. pasaulio sezono lydere. „World Athletics“ patvirtino jos dalyvavimą 100 m barjerinio bėgimo rungtyje „Ultimate Championship“ varžybose, kurių moterų finalas numatytas rugsėjo 11 d.

Kodėl Ciuricho varžybos tapo istoriniu lengvosios atletikos vakaru

Dviejų pasaulio rekordų jau būtų pakakę, kad 2026 m. „Weltklasse Zürich“ taptų išskirtinėmis varžybomis, tačiau likusi programa taip pat buvo kupina aukščiausio lygio rezultatų. Šveicarė Audrey Werro laimėjo moterų 800 m bėgimą per 1 min. 53,70 sek. ir vienu metu pasiekė nacionalinį rekordą, „Diamond League“ rekordą, varžybų rekordą bei geriausią sezono rezultatą pasaulyje. Iki Jarmilos Kratochvílovos nuo 1983 m. išsilaikiusio 1 min. 53,28 sek. pasaulio rekordo jai pritrūko vos 0,42 sek., o Werro tapo viena greičiausių moterų visoje 800 m rungties istorijoje. Moterų 100 m bėgime Julien Alfred pasiekė Sent Lusijos nacionalinį rekordą – 10,70 sek. – bėgdama priešpriešiniame vėjyje ir fotofiniše tik penkiomis tūkstantosiomis sekundės dalimis aplenkė Melissą Jefferson-Wooden. Tokia rezultatų gausa reiškė, kad vakaras nebuvo paremtas vienu ar dviem išskirtiniais bėgimais.

Vyrų programa buvo ne mažiau stipri. Emmanuelis Wanyonyi 800 m laimėjo geriausiu metų rezultatu pasaulyje – 1 min. 41,76 sek., o Kennethas Bednarekas 200 m bėgime pasiekė 19,62 sek. sezono lyderio rezultatą. Mondo Duplantis šuolyje su kartimi įveikė 6,25 m aukštį ir pagerino Ciuricho varžybų rekordą, o Parkeris Wolfe’as 3000 m bėgime pasiekė dar vieną varžybų rekordą – 7 min. 27,43 sek. Ieties metimo rungtyje Šri Lankos sportininkas Rumesh Tharanga Pathirage paskutiniu bandymu numetė ietį 92,07 m ir vos 0,21 m nepasiekė tris dešimtmečius išsilaikiusio varžybų rekordo. Šie pasirodymai padeda suprasti, kodėl du pasaulio rekordai nebuvo atsitiktinumas vidutiniško lygio varžybose: sąlygos, starto sudėtys ir konkurencinis intensyvumas lėmė aukščiausios klasės rezultatus sprinto, vidutinių nuotolių, barjerinio bėgimo, šuolių ir metimų rungtyse.

Su pačia varžybų vieta taip pat siejama ilga sporto istorija. „Weltklasse Zürich“ pirmą kartą surengtos 1928 m., o Letzigrundo stadionas daugelį dešimtmečių buvo siejamas su reikšmingais lengvosios atletikos pasiekimais. Vis dėlto pasaulio rekordo čia nebuvo nuo 2009 m., kai Yelena Isinbayeva šuolyje su kartimi įveikė 5,06 m. Dos Santosas nutraukė 17 metų trukusią pertrauką, o Russell tą patį vakarą pridėjo dar vieną rekordą. 25 000 žiūrovų akivaizdoje ši dviguba sėkmė 2026 m. varžybas įrašė tarp reikšmingiausių Ciuricho lengvosios atletikos istorijoje. Faktas, kad abu rekordai buvo pasiekti barjerinio bėgimo rungtyse ir abu – tiesiogiai varžantis su ankstesniais rekordininkais, suteikė šiam vakarui ypač aiškią ir įsimintiną sportinę istoriją.

Kas Dos Santosui ir Russell nutiko po Ciuricho

„Diamond League“ finalas Briuselyje tapo pirmuoju rimtu išbandymu, parodžiusiu, kaip abu sportininkai reaguos į didžiulį dėmesį po Ciuricho rekordų. Dos Santosas vyrų 400 m barjerinį bėgimą laimėjo per 46,70 sek., pagerino tris dešimtmečius išsilaikiusį Briuselio varžybų rekordą ir iškovojo trečiąjį „Diamond Trophy“ trofėjų. Russell moterų 100 m barjerinį bėgimą laimėjo per 12,20 sek., taip pat pasiekė varžybų rekordą ir pirmą kartą tapo „Diamond League“ sezono nugalėtoja. Nei vienam iš jų nereikėjo dar vieno pasaulio rekordo, kad patvirtintų Ciuriche pasiekto rezultato vertę. Dar viena pergalė po devynių dienų parodė, kad abu išliko fiziškai pasirengę ir susitelkę į varžybas po rezultatų, kurie nesunkiai galėjo tapti emocine viso sezono kulminacija.

Kitas didelis išbandymas laukia beveik iš karto. Rugsėjo 7 d. „World Athletics“ paskelbti galutiniai dalyvių sąrašai patvirtino, kad abu pasaulio rekordininkai dalyvaus pirmajame „World Athletics Ultimate Championship“ Budapešte, kuris vyks rugsėjo 11–13 d. Russell į moterų 100 m barjerinio bėgimo rungtį atvyksta kaip greičiausia metų sportininkė ir turėtų vėl susitikti su buvusia rekordininke Amusan, Charlton, Visser bei kitomis stipriausiomis barjerinio bėgimo atletėmis. Dos Santosas vyrų 400 m barjerinio bėgimo varžybas pradės būdamas 2026 m. pasaulio sezono lyderiu po 45,80 sek. rezultato ir pergalės Briuselyje. Šios varžybos kelia kitokį iššūkį nei vienas „Diamond League“ etapas, nes dalyvių sudėtis formuojama iš olimpinių čempionų, pasaulio čempionų, „Diamond League“ nugalėtojų ir geriausius sezono rezultatus pasiekusių sportininkų.

Ciuricho vakaras taip pat tapo platesnės 2026 m. tendencijos dalimi. Anksčiau tais pačiais metais Ja’Kobe Tharpas vyrų 110 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordą pagerino iki 12,75 sek., o rugpjūčio pabaigoje Russell ir Dos Santosas pridėjo naujus pasaulio rekordus moterų 100 m ir vyrų 400 m barjerinio bėgimo rungtyse. Taigi per vienus metus buvo pagerinti trys suaugusiųjų lauko barjerinio bėgimo pasaulio rekordai. Ciuricho dvigubas rekordas šioje išskirtinėje sekoje išsiskiria tuo, kad du rekordai krito vienose varžybose, tame pačiame stadione ir per mažiau nei 40 minučių. Dos Santoso 45,80 sek. ir Russell 12,09 sek. dabar yra naujieji jų rungčių standartai, o vėlesnės pergalės Briuselyje rodo, kad nė vienas sportininkas šių rekordų nelaiko galutiniu tikslu. Paskutinės 2026 m. sezono savaitės parodys, ar jie gali istorinį Ciuricho vakarą paversti ilgalaikiu dominavimu savo rungtyse.