Futbolas – tai ne tik sporto žaidimas. Tai ištisa kultūra, būdas gauti adrenalino, atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo. Patiems žaidėjams futbolas taip pat yra neįtikėtinas pajamų šaltinis. Daugelis sportininkų uždirba milijonus vien iš žaidimų, o pasiekę tam tikrą populiarumo lygį pasirašo papildomas pinigines sutartis.
Yra tam tikros žaidimo taisyklės. Jų laikymąsi kontroliuoja aikštėje esantys teisėjai. Natūralu, kad tobulėjant technologijoms viskas yra įrašoma į kamerą. Tačiau teisėjas vis tiek turi stebėti procesą ir priimti tam tikrą sprendimą remdamasis faktais. Vis dėlto yra viena taisyklė, kuri net juos glumina.
Situacijos, kai žaidėjas atsiduria nuošalėje, beveik visada yra ginčytinos (išskyrus akivaizdžius nusižengimus, tačiau yra ir profesinių subtilybių). Tačiau egzistuoja tam tikra pasyvaus priešininkų komandos puolančio žaidėjo nuošalės sąvoka. Tai reiškia, kad žaidėjas stovi taip, kad vartininkas negali matyti paties kamuolio. Savo ruožtu puolėjas neliečia kamuolio. Jis turi neleisti vartininkui išmušti kamuolio, kad jo komandos draugas galėtų gerai smūgiuoti į vartus.
Įdomu tai, kad techniniu požiūriu tai yra nuošalė, nes žaidėjas yra nuošalėje, kaip nurodyta pagrindinėse taisyklėse. Be to, tai turi įtakos sporto eigai. Tačiau puolėjas nėra palietęs kamuolio, todėl tokiu jis gali tapti atsitiktinai. Kai kuriuose žaidimuose šis momentas ignoruojamas, o kituose tampa garsių diskusijų objektu.
Praėjęs AFL turas baigėsi karšta diskusija aikštėje tarp „Chelsea” ir „Tottenham” trenerių. Kai puolėjas Risharlisonas buvo užkluptas pasyvioje nuošalės padėtyje ant linijos tarp vartininko ir puolėjo Højbjergo. Tik teisėjas pažeidimo neužfiksavo, o tai sukėlė futbolo sirgalių pasipiktinimą.
Negalime teigti, kad teisėjas suklydo. Panašių ar net garsiau nuskambėjusių incidentų APL buvo nemažai. Ir tada nebuvo padarytas joks nusikaltimas. Juokinga tai, kad 3 iš labiausiai žinomų atvejų įvyko tik per pastaruosius metus. Visais atvejais į nuošalę nebuvo atsižvelgta ir įvartis (jei jis buvo įmuštas) buvo įskaitytas.
Į procesą įsitraukė daug kitų APL žaidėjų. Vieni palaikė Risharlisoną, o kitiems buvo gaila vartininko. Tačiau žurnalistas Dale’as Johnsonas, kuris specializuojasi teisėjavimo srityje, nusprendė išsiaiškinti šį klausimą. Pasak jo, teisėjas atsižvelgia į atstumą, kuris praeina tarp žaidėjų.
Kai smūgis iš už baudos aikštelės ribų yra nukreiptas į vartus, o žaidėjas, kuris yra nuošalėje, yra toli nuo vartininko, įvartis įskaitomas. Tačiau reikia pažymėti, kad yra pavyzdžių, kai buvo smūgiuota nuo vartininko linijos, o kitas žaidėjas buvo už metro nuo vartų. Pasirodo, sunku nuspręsti, kaip elgtis tokioje situacijoje ir ar tikslas įskaitomas, ar ne. Apie tai daug diskutuojama, tačiau bendro sprendimo kol kas nerasta.