Dirbtinis intelektas ir pasaulinė ekonomika: kaip automatizacija keičia darbo rinką 2025 m.
Dirbtinio intelekto augimas 2025 m. nebėra tik teorija – tai matomas poslinkis, turintis reikšmingą poveikį pasaulinei ekonomikai. Kai išmanioji automatizacija vis labiau integruojasi į verslo procesus, darbo rinka patiria esminę transformaciją. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip šiuolaikinės DI technologijos keičia darbo dinamiką, kokias naujas profesijas jos sukuria ir kokių įgūdžių reikia siekiant prisitaikyti prie naujų realijų.
Užimtumo transformacija: kur atsiranda ir nyksta darbo vietos
2025 m. viduryje viena ryškiausių tendencijų – darbo vietų polarizacija. Pasikartojantys, rutininiai darbai, ypač gamybos, transporto ir administracijos srityse, mažėja dėl išmaniosios robotikos ir DI sprendimų priėmimo sistemų pažangos. Tuo tarpu auga poreikis dirbtinio intelekto kūrimo, kibernetinio saugumo ir skaitmeninės infrastruktūros valdymo specialistams.
Pasaulio ekonomikos forumo užimtumo ataskaita rodo, kad, prognozuojama, dėl automatizacijos pasaulyje išnyks 83 milijonai darbo vietų, tačiau atsiras 69 milijonai naujų – ypač duomenų analizės, programinės įrangos kūrimo ir žmogaus bei DI bendradarbiavimo srityse. Tai reiškia ne tiek darbo vietų praradimą, kiek jų perskirstymą pagal įgūdžių aktualumą.
Net nykstančiuose sektoriuose formuojasi nauji hibridiniai vaidmenys. Pavyzdžiui, logistikos įmonės samdo „automatizacijos prižiūrėtojus“, kurie stebi DI valdomus maršrutus, o bankai įdarbina „DI etikos vadovus“, atsakingus už mašininį sprendimų tikrinimą. Darbo rinka ne griūva – ji prisitaiko.
Žmogaus prisitaikymo svarba DI valdomoje ekonomikoje
Prisitaikomumas tapo svarbiausiu darbuotojo bruožu. Tie, kurie geba greitai mokytis, persikvalifikuoti ir derinti skaitmeninį raštingumą su kritiniu mąstymu, užima saugias pozicijas. Darbdaviai vis dažniau vertina lankstumą ir norą dirbti su DI nei tradicinius diplomus.
2025 m. „LinkedIn Global Skills Report“ ataskaitoje daugiau nei 70 % personalo atrankos vadovų nurodo, kad „mokymosi mentalitetas“ ir „technologinis lankstumas“ yra svarbiau nei formali kvalifikacija. Ši tendencija keičia įdarbinimo standartus, ypač greitai besivystančiose srityse kaip fintech, skaitmeninė rinkodara ar sveikatos duomenų analizė.
Vyriausybės ir įmonės į tai reaguoja plataus masto persikvalifikavimo programomis. Pavyzdžiui, Vokietijos „AI-for-Workers“ ar Prancūzijos „Digital Future for All“ suteikia finansuojamus mokymus pereiti iš senųjų sektorių į DI susijusias profesijas.
Regioniniai skirtumai automatizacijos poveikyje darbo rinkai
Nors DI įtaka globaliai yra vieninga tema, regioniniai skirtumai – reikšmingi. Aukštos pramoninės plėtros šalyse, tokiose kaip Japonija ar Pietų Korėja, automatizacija įgyvendinama sparčiau, o tai reiškia ir spartesnį darbo vietų praradimą, tačiau taip pat ir gerai išplėtotas persikvalifikavimo sistemas.
Priešingai, vystančios šalys Lotynų Amerikoje ar Afrikoje automatizaciją diegia lėčiau – dėl technologinės infrastruktūros stokos bei didelio neformalaus darbo dalies, kurią sunku automatizuoti. Tačiau ši situacija leidžia joms mokytis iš kitų šalių patirties.
Skandinavijos šalys, ypač Švedija ir Danija, išsiskiria savo aktyviu požiūriu – jos skatina įmones investuoti tiek į automatizaciją, tiek į darbuotojų įgūdžių atnaujinimą taikydamos mokesčių lengvatas. Tokia politika mažina socialinę įtampą dėl technologijų įgyvendinimo.
Pajamų nelygybės augimas ir socialinės pasekmės
Automatizacija išryškina naują pajamų nelygybės ribą. Aukštos kvalifikacijos specialistai, ypač DI ir technologijų srityse, gauna didesnes pajamas, tuo tarpu žemos kvalifikacijos darbuotojai dažnai susiduria su stagnacija arba atleidimais. Šis skirtumas ypač pastebimas tarp miestų ir kaimiškų vietovių darbo rinkų.
2025 m. gegužę paskelbta „McKinsey Global Institute“ studija rodo, kad šalys, kurios sparčiai diegia DI, patiria pajamų nelygybės augimą, nebent tai kompensuojama per fiskalinę politiką. Tokios priemonės kaip visuotinės bazinės pajamos ar darbo užmokesčio subsidijos tampa realiu politikų diskusijų objektu.
Ekonomistai įspėja: jei DI sukelta pajamų nelygybė nebus kontroliuojama, tai gali pakenkti vidaus vartojimui ir ilgainiui destabilizuoti ekonomiką. Todėl finansų ministerijos skatinamos kurti subalansuotas politikas tarp produktyvumo ir įtraukaus augimo.
Švietimo vaidmens kaita DI amžiuje
Tradicinės švietimo sistemos susiduria su spaudimu modernizuotis. Programos, skirtos pramonės laikmečio karjeroms, šiandien nebėra aktualios – duomenų mokslas, mašininis mokymasis ir etinė analizė tampa pagrindiniais įgūdžiais. Todėl DI orientuotas švietimo atnaujinimas tampa prioritetu daugelyje šalių.
Universitetai pereina prie tarpdisciplininių studijų programų, derinančių kompiuterių mokslą su filosofija, teise ar medicina. Trumpalaikės programos ir mikro-kvalifikacijos tampa vis plačiau pripažįstamos darbdavių, ypač sparčiai kintančiose srityse.
Be to, ankstyvasis švietimas taip pat keičiasi. JK jau nuo penktų metų mokyklose pradedama mokyti programavimo ir algoritminio mąstymo. Europos Komisija siūlo nuo 2025 m. birželio visoje ES integruoti DI etiką į vidurinio ugdymo programas, siekiant ugdyti kartą, gebančią ne tik naudotis DI, bet ir jį kritiškai vertinti.
Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas ruošiant darbo jėgą
Norint pasirengti DI dominavimui darbo rinkoje, būtina bendradarbiauti visoms pusėms. Vyriausybės, verslai ir švietimo įstaigos kuria prieinamus ir mastelio vertus mokymo modelius. 2025 m. birželį pristatyta „Global AI Workforce Compact“ iniciatyva, kurią pasirašė 40 valstybių bei tokios įmonės kaip „Microsoft“, „Google“ ir „Siemens“.
Iniciatyvoje numatytos paramos priemonės pameistrystės programoms, darbdavių vykdomam mokymui ir skaitmeninio švietimo prieinamumui. Svarbiausia – užtikrinti vienodas galimybes pagal lytį, amžių ir regioną, kad DI revoliucija nebūtų privilegija tik didmiesčiams.
Pirmieji sėkmės pavyzdžiai: Indijos „SkillGrid AI Academy“ ir Europos Sąjungos „Future of Work Labs“. Jie įrodo, kad bendradarbiavimas gali ne tik švelninti automatizacijos padarinius, bet ir kurti tvarią ekonominę ateitį.
